Enetsagiella
Enetsagiella (árat maid jeniseisamojedagiella) gullá samojedagielaid davvejovkui ovttas nenetsa- ja nganasagielain. Enetsagiella juhkkojuvvojit davvin duottar- ja lullin vuovdesuopmaniidda. Muhtimiid dutkiid mielas dat suopmanat leat sierra gielat.[1]
Enetsagiella
Онаь базаан | |
---|---|
Geavaheapmi | |
Guovlu | Taimyria |
Hubmiid mearri | 110 |
Sadji | ii čuođi stuorámusa joavkkus |
Alfabehta | ii iežas girjegiella |
Virggálaš stáhtus | |
Giellakodat |
Alfabehta
rievdatEnetsagiela eahpevirggálaš alfabehta lea seamma go ruoššagiela alfabehta, muhto alfabehtas leat golbma lassebustáva: ԑ, ӈ ja ҫ.
А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё | ε |
Ж ж | З з | И и | Й й | К к | Л л | М м | Н н |
Ӈ ӈ | О о | П п | Р р | С с | Ҫ ҫ | Т т | У у |
Ф ф | Х х | Ц ц | Ч ч | Ш ш | Щ щ | ъ | Ы ы |
ь | Э э | Ю ю | Я я |
Guovlu
rievdatEnetsagiella hállojuvvo Ruoššas.
Jietnadatoahppa
rievdatGiellaoahppa
rievdatSátnevuorká
rievdatČállingiella
rievdatHistorjá
rievdatGirjjálašvuohta
rievdat- ↑ Anhava, Jaakko: Maailman kielet ja kielikunnat, s. 54. Tampere: Gaudeamus, 1999. ISBN 951-662-734-X.
Urálalaš gielat
aitosašgárjilgiella | anárašgiella | aunusgárjilgiella | áhkkilsámegiella | bihtánsámegiella | darjjesámegiella | davvisámegiella | enetsagiella | ersagiella | esttegiella | gárjilgiella | gielddasámegiella | hantigiella | inkeroisgiella | julevsámegiella | juratsagiella | kamassagiella | komigiella | komipermjakgiella | liivigiella | lullisámegiella | lyydigiella | mansigiella | matorigiella | meängiella | mokšagiella | nenetsagiella | nganasanagiella | niitomarigiella | nuortalašgiella | selkupagiella | suomagiella | ubmisámegiella | udmurtagiella | ungáragiella | vatjagiella | várremarigiella | vepsägiella | võrogiella